"Indiculus" - Dievo malonė ir krikšto egzorcizmas
„Indiculus“ apie Dievo malonę (440 m.)
9 132 241
3. Netgi tas, kuris per Krikštą buvo atnaujintas, negali išsilaisvinti iš šėtoniškų spąstų ir nugalėti kūniškos aistros kitaip negu gaudamas nuo Dievo – jam nuolat gelbstint – būvimą gerame gyvenime. Tai patvirtinta to paties vyskupo, tuose pačiuose lapuose, kai jis rašo: „Nors Jis [Dievas] atpirko žmogaus senas nuodėmes, tačiau žinodamas, kad žmogus vėl gali nusidėti, kad jį ir po jų galėtų pataisyti bei sutaikyti su savimi, pasiliko sau daug priemonių, duodamas jų žmogui kiekvieną dieną, ir jeigu tikėdami jomis nepasikliausime, jokiais būdais nesugebėsime nugalėti žmogiškų klaidų“ [ten pat 586].
14 140 247
9. Taip pat ir į tai žiūrime atidžiai, ką daro Bažnyčią, krikštydama visame pasaulyje. Vaikai ir paaugliai, priimdami atgimimo sakramentą, prieina prie gyvenimo šaltinio tada, kai dvasininkai egzorcizmais bei pūstelėjimu išvaro iš jų piktąją dvasią, kad būtent tuo metu teisingumo dėlei parodyti, kaip „šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan“ [Jn 12, 31] ir „pirmiau nesurišęs galiūno“ [Mt 12, 29], kaip jo turtas pavagiamas [Mk 3, 27] ir tampa nugalėtojo nuosavybe, kuris nusivedė sugautus belaisvius [Ef 4, 8] ir „žmones apdovanojo“ [Ps 67, 19].