Pradžioje Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo laikomas kun. Sopočkos bute, o nuo 1934 m. rudens - seserų bernardi-nių vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios, kurios rektoriumi jis buvo. Savo dienoraštyje sės. Faustina keletą kartų užsimena: jai pasirodęs Jėzus liepęs perduoti nuodėmklausiui, jog paveikslo vieta - bažnyčioje, o ne vienuolyno koridoriuje. Deja, gyvendama Vilniuje ji šito nesulaukė. 1936 m. kovą, jau ligos varginama, buvo vyresnybės perkelta atgal į Lenkiją, kur po poros metų, sulaukusi vos 33-ejų, mirė. Tik 1937 m. per Atvelykį, t. y. Dievo Gailestingumo šventės dieną, paveikslas pagaliau buvo pakabintas Šv. Mykolo bažnyčioje šalia didžiojo altoriaus.
Sės. Faustinai mirus buvo perskaitytas jos dienoraštis ir atskleista visa Dievo gailestingumo apreiškimo paslaptis. Tuometinis Vilniaus arkivyskupas leido kun. Sopočkai viešai paaiškinti Gailestingojo Jėzaus paveikslo kilmę. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Viešpaties pažadas apsaugoti vietas, kur bus gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, tapo ypač viltingas. Dievo Gailestingumo kultas krašte sparčiai sklido, paveikslo fotokopijos labai paplito tarp karių.
1943 m. dailininkas Adolfas Hylo pagal sės. Faustinos dienoraštį (nes gyvu liudijimu pasiremti nebegalėjo) bei Dievo Gailestingumo paveikslėlį (Kazi-mirovskio kopijos reprodukciją) Krokuvoje nutapė antrąjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Jis gerbiamas Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno koplyčioje Lagievnikuose, greta Krokuvos, kur paskutiniuosius gyvenimo metus praleido sės. Faustina. Nors šis paveikslas menkai sietinas su sės. Faustinos regėjimais, kaip tik jo kopijos bei reprodukcijos po karo paplito ne tik Lenkijoje, bet ir Prancūzijoje, JAV, kitose šalyse. Pasaulyje žinoma ir daugiau Gailestingojo Jėzaus paveikslo versijų, tačiau originalus atvaizdas, nors patyręs rūsčių išbandymų, yra Lietuvos sostinėje - mieste, kuriame jis buvo nutapytas.
1948 m. rugpjūtį Vilniaus šv. Mykolo bažnyčia okupacinės valdžios buvo uždaryta, seserų bernardinių vienuolynas panaikintas, o inventorius pervežtas į Šventosios Dvasios bažnyčią ir sukrautas buvusio dominikonų vienuolyno koridoriuje. Gailestingojo Jėzaus paveikslas liko Šv. Mykolo bažnyčioje ir tik 1951 m. liepą dvi pamaldžios vilnietės - Bronė Miniotaitė ir Janina Rodzievič - paveikslo drobę išpirko iš bažnyčios sargo ir po kurio laiko ją perdavė Šventosios Dvasios bažnyčios klebonui.
Buvo norinčiųjų išgabenti atvaizdą į Lenkiją. Tačiau sutrukdė ne vien griežta Sovietų Sąjungos pasienio kontrolė. Žmogus, pažadėjęs nelegaliai pervežti paveikslą per sieną, paskutinę akimirką apsigalvojo. "Man atrodė, kad padarysiu šventvagystę", - vėliau prisipažino jis.
Vis dėlto 1956 m. Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo išvežtas iš Lietuvos -atsidūrė Baltarusijoje, netoli Gardino, Naujosios Rūdos bažnytėlėje. Po poros metų iš šios parapijos iškėlus kunigą, žmonės toliau lankė paveikslą ir prie jo meldėsi. 1970 m. valdžia bažnyčią uždarė ir išgabeno visą jos inventorių. Gailestingojo Jėzaus paveikslas per stebuklą liko nepaliestas.
Ilgus metus kabėti apleistoje šventovėje paveikslui buvo nesaugu, tad susirūpinta, kaip jį sugrąžinti į Lietuvą. Kelių kunigų pastangomis 1986 m. rudenį Dievo Gailestingumo atvaizdas slapta pargabentas į Vilnių. Jis vėl patikėtas saugoti Šventosios Dvasios bažnyčiai, kurioje tuo metu vyko remontas, todėl atsiradęs naujas paveikslas nesukėlė valdžios įtarimų. Jį pakabino šoniniame altoriuje bažnyčios dešinėje, priešais sakyklą, kur paveikslas saugotas iki 2005 m.
2003 m. pavasarį atvaizdą profesionaliai restauravusi Edita Hankovska-Červinska pašalino ankstesnių konservavimų bei pertapymo pėdsakus, taigi dabar paveikslas yra visiškai toks, kokį 1934 m. sės. Faustinos prižiūrimas nutapė E. Kazimirovskis.
Mūsų dienomis Dievo gailestingumo žinia ir pagal Jėzaus apsireiškimą nutapytas paveikslas žadina žmonių pamaldumą visame pasaulyje. Jis ypač paplito po sės. Faustinos Kovalskos beatifikacijos 1993 m., o dar labiau - 2000 m. balandžio 30 d. seserį paskelbus šventąja ir Atvelykį Bažnyčioje pradėjus švęsti kaip Dievo Gailestingumo šventę.
2004 m. pavasarį Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio rūpesčiu Vilniuje, Dominikonų g. 12, baigta restauruoti Švč. Trejybės bažnytėlė, nuo pastatymo XV a. nuėjusį ilgą, Lietuvos istoriją atliepiantį uždarymų, pavertimų cerkve, sandėliu bei dirbtuvėmis ir grįžimo katalikams kelią. Ji paskelbta Dievo Gailestingumo šventove. Čia 1946-1947 m. triūsė kun. Mykolas Sopočka, gerai žinojęs per sės. Faustiną perduotą, tačiau tuo metu neįgyvendinamą Viešpaties prašymą -Gailestingojo Jėzaus atvaizdą gerbti jam skirtoje šventovėje.
Po sovietinio niokojimo naujai misijai prikelta šventovė iškilmingai atšventinta 2004 m. balandžio 18d., Atvelykio sekmadienį, per Dievo Gailestingumo iškilmę. Vykdant kardinolo dekretą, Gailestingojo Jėzaus paveikslas į jo gerbimui skirtą bažnyčią perkeltas 2005 m. rugsėjo 28 d.