Joga - strona lt

Go to content

Main menu:

Joga

Egzorcizmai ir egzorcistas

Joga - Bhagavad - Gita teigia, kad jogą apreiškė dievas Krišna. Joga neapsiriboja vien kūno pratimais, tai dvasinė praktika. Tai askezės ir meditacijos metodas, praktikuojamas indų filosofijoje, o taip pat ir buddizme. Jo tikslas - tam tikras išsigelbėjimo būdas, kuris pasiekiamas išsilaisvinant iš bet kokių materialaus pasaulio sąlygotumų (kančios ir mirties). Tai dvasinė praktika, kurioje per susikaupimą, meditaciją ir askezę žmogus turėtų pasiekti išsilaisvinimo ir apšvitimo būseną.

Joga reiškia susivienijimą, kitaip tariant - žmogiškojo ,,aš" (induizmas tiki reinkarnacija) sujungimą su neaprėpiamu Brahmanu, kuris įkūnija induistinę dievo koncepciją.Taigi tai nėra dievas kaip asmuo, bet beasmenė dvasinė substancija, vienijanti šį pasaulį su kosmosu ir esanti jo pradžia ir pabaiga. Įvairiais būdais kreipiamasi į dievaičius, dievus, pusdievius, dvasias ir demonus - taigi esama jau pasaulėžiūros kaip konkrečios sistemos bruožų.

Pasaulėžiūra aiški jau prie tam tikrų asanų : pvz. bandhasana - tai kūno poza, išlaisvinanti energetinius kanalus - čakras, kurių funkcija turi užtikrinti žmogui teisingo gyvenimo būdą. Joga smulkiai apibrėžia išlaisvinimo kelią (išsigelbėjimo techniką), taigi tai yra iniciacinė sistema - jos praktikavimas turi tikslą įvesti žmogų į tam tikrą dvasinį pasaulį. Jogos propaguotojai patys aiškiai tvirtina, kad filosofija ir praktika yra neatskiriami, o kūno padėtys jogoje (asanos) yra skiriamos atatinkamiems dievams.

Pritaikymas ir populiarumas

Europos kultūroje jogą išplatino Paramahansa Jogananda, išleisdamas knygą ,,Jogo autobiografija" (Amerikoje išleista 1946m.). Ji pateko į labai palankią dirvą: palaipsniui plito ir populiarėjo induizmas, New Age ir susišaukianti su džanajoga Transcedentinė Meditacija. Jogos įtaka pastebima taip pat pas okultistus, pvz. A.Crowley ,,Jogos ir magijos knyga". Induizmą pasaulyje galingai reklamuoja psichologija ir įvairialypės psichoterapinės mokyklos, kurios pateikia nepaprastai teigiamus rezultatus, panaudojant meditaciją, relaksaciją ir jogą kovoje su stresu ar koncentracijos trūkumu - bandymai parodo tik šių praktikų veiksmingumą, nes priežąsčių ir pasekmių veikimo mechanizmas yra nežinomas.

Užmirštama, kad pratimai jogoje yra neatsiejamai sujungti su dvasine sfera. Jogos mokslo pagrindą sudaro teiginys, kad žmogaus prigimtis iš esmės yra gera. Visi jogai tiki savimi kaip dievais arba prisiima sau bent dalį dieviškumo. Todėl guru - vadovai, kurie šį mokymą perteikia - turi milžinišką įtaką savo mokiniams, nes yra laikomi dievybių įsikūnijimu ir šiuo autoritetu gudriai naudojasi.

Joga ir dvasinė grėsmė

< Žmogaus kultas, ,,viršžmogiškumas" arba ,,antžmogiškumas" nesiderina su krikščioniškuoju dvasingumu: ,,Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje."(Jn 15, 4).
< Maginės praktikos, ,,stebuklingosios jėgos" aiškiai turi okultinį charakterį.
< Jogos technikos, net jeigu yra apribojamos vien tik fiziniais pratimais, negali būti vertinamos neutraliai, atitraukiant jas nuo pasaulėžiūros tų judėjimų, kuriems jos buvo sukūrtos.
< Atsivėrimo dvasingumui iniciacinis pobūdis prieštarauja krikščioniškajam dvasingumui (dievybėms paskiriamos kūno padėtys, palaipsniui pereinant į kitus sąmoningumo lygius).
< Siūlomas savęs išganymas (išsilaisvinant) - tai žengimas pagoniškuoju keliu.
< Egzorcistų patirtis aiškiai parodo, kad jogos praktikavimas ( net kaip neutralius pratimus) gali atnešti labai neigiamų pasekmių žmogaus gyvenime.
< Tas, kuris pradeda praktikuoti jogą, patenka į nežinomų jėgų veikimo lauką ir pats, to nesuvokdamas, tampa šių jėgų perteikėju ir siųstuvu.

Joga ir Katalikų tikėjimas

Jogos mokinių tikslas yra ryšio su dievais Krišna ir Šiva užmezgimas ir jų pripažinimas. Tačiau tai reiškia, kad užmezgamas ryšys su demonais. Apaštalas Paulius kalba apie aukas stabams ir dievaičiams. Taigi, kas praktikuoja jogą, okultinių jėgų veikiamas nepastebimai patenka į šėtono įtaką. Galų gale jogos mokinys iškeičia Viešpaties Jėzaus šviesos karalystę į tamsos viešpatiją.

Apie tai, kad jogoje iš tikrųjų kalbama apie magiją, įrodo mantrų praktikavimas. Jau senoviniuose tekstuose apie jogą yra eilė perspėjimų, ir net grynai fizinė joga gali sutrikdyti psichologinę pusiausvyrą arba net privesti prie pamišimo. Daugelis praktikavusių jogą tvirtina, kad pažadinamos energijos pradžioje yra natūralios kilmės, bet nuo tam tikro momento pradeda veikti piktosios jėgos.

Jonas Paulius II-is savo knygoje ,,Peržengti vilties slenkstį" nagrinėja taip pat ir Rytų meditacijos klausimą. Tame tarpe jis pasakė: ,,Karmelitiškoji mistika prasideda ten, kur užsibaigia Buddos pasvarstymai ir jo nuorodos dvasiniam gyvenimui. (...) Tarp Tolimųjų Rytų religijų, o ypač buddizmo, ir krikščionybės yra esminis pasaulėžiūros skirtumas. (...) Belieka perspėti krikščionis, kurie entuziastingai atsiveria įvairiems pasiūlymams, kylantiems iš Tolimųjų Rytų tradicijos ir liečiančius pvz. meditacijos techniką ar askezę. Kai kuriuose visuomenės sluoksniuose tai tapo mada, kuri priimama be rimtos kritikos.

Pradžioje reikia pažinti savo dvasinį palikimą ir rimtai apsvarstyti, ar galima su ramia sąžine šio palikimo atsisakyti." Mada pažinimui neatstos tikrojo pažinimo. Universalus Dievas turi tik vieną Sūnų. Kelias į Jį veda per tikėjimo aktą, o ne transcedentinę meditaciją, nes Jis yra Asmuo, o ne sklandantis kosmosas.


 
pranciskonai.delegatura@gmail.com
Back to content | Back to main menu