Ligonių paterimas - strona lt

Go to content

Main menu:

Ligonių paterimas

AR ŽINOTE > Sakramentai
"Šventuoju Ligonių patepimu ir kunigų malda visa Bažnyčia paveda ligonius kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad juos sustiprintų ir gelbėtų; dar ir paragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir tuo įnešti savo dalį Dievo tautos gerovei."
Kristus - gydytojas

Kristaus užuojauta ligoniams ir daugelio įvairiausių ligų išgydymas103 yra akivaizdus ženklas, kad Dievas aplankė savo tautą ir kad Dievo karalystė yra visai arti. Jėzus turėjo galią ne tik gydyti ligas, bet ir atleisti nuodėmes: Jis atėjo gydyti viso žmogaus, jo sielos ir kūno; Jis yra gydytojas, kurio reikia ligoniams. Jo užuojauta visiems kenčiantiems yra tokia didelė, kad Jis sutapatina save su jais: "buvau ligonis - mane aplankėte" (Mt 25, 36). Jo išskirtinė meilė paliegusiems visais amžiais be paliovos vertė krikščionis kreipti ypatingą dėmesį į žmones, kurių kūnas ir siela kenčia. Iš tos meilės kyla nenuilstamos pastangos lengvinti jų padėtį.

Jėzus dažnai reikalauja, kad ligoniai tikėtų. Gydydamas Jis naudojasi ženklais: paliečia seilėmis ir uždeda rankas, patepa purvu ir liepia nusiplauti. Ligoniai stengėsi Jį paliesti, "nes iš Jo ėjo galia ir visus gydė" (Lk 6, 19). Taip ir sakramentuose Kristus ir toliau mus "paliečia", kad išgydytų.

"Gydykite ligonius..."

"Gydykite ligonius!" (Mt 10, 8). Tą užduotį Bažnyčia gavo iš Viešpaties ir stengiasi ją vykdyti, tiek rūpindamasi ligoniais, tiek juos lydėdama užtarimo malda. Ji tiki gyvybę teikiančio Kristaus, sielų ir kūnų gydytojo, artumu. Šis artumas itin veiksmingas sakramentuose, ypatingu būdu Eucharistijoje - duonoje, kuri duoda amžinąjį gyvenimą; kaip tikina šv. Paulius, su Eucharistija yra susijusi ir kūno sveikata.

Tačiau apaštalų laikų Bažnyčioje buvo ir ypatinga, kaip tik ligoniams skirta apeiga; tai patvirtina šv. Jokūbas: "Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista" (Jok 5, 14-15). Tradicija šioje apeigoje atpažįsta vieną iš septynių Bažnyčios sakramentų.

Kas priima ir kas teikia šį sakramentą?

Jei kas sunkiai serga...

Ligonių patepimas "yra sakramentas ne tik tų, kuriems mirtis yra visai čia pat. Tinkamas metas jį priimti tikrai esti atėjęs, kai tikinčiajam ima grėsti mirties pavojus dėl fizinio nusilpimo ar senatvės."

Ligonių patepimo sakramento vaisiai

Ypatinga Šventosios Dvasios dovana. Pirmoji šio sakramento malonė yra paguoda, ramybė ir drąsa, padedanti nugalėti sunkios ligos ar vargingos senatvės sunkumus. Ši malonė yra dovana Šventosios Dvasios, kuri atnaujina pasitikėjimą ir tikėjimą Dievu ir stiprina kovoje su Piktojo gundymais, su nevilties ir mirties baimės pagundomis. Ši Viešpaties pagalba Jo Dvasios jėga gydo ligonio sielą, drauge ir kūną, jei tokia yra Dievo valia. "O jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista" (Jok 5, 15).

Susivienijimas su Kristaus kančia. Šio sakramento malone ligonis gauna jėgų ir dovaną glaudžiau susivienyti su Kristaus kančia: tam tikra prasme jis yra pašventinamas, kad duotų vaisių, kentėdamas panašiai, kaip kentėjo mus atpirkdamas Išganytojas. Kentėjimas - gimtosios nuodėmės palikimas - įgyja naują prasmę: tampa dalyvavimu išganomajame Jėzaus darbe.

Viatikas - paskutinis krikščionio sakramentas

Tiems, kurie jau rengiasi palikti šį gyvenimą, Bažnyčia, be Ligonių patepimo, teikia ir Eucharistiją kaip viatiką [kelionės maistą]. Priimti Kristaus Kūno ir Kraujo komuniją einant pas Tėvą yra ypač reikšminga ir svarbu. Ji yra amžinojo gyvenimo sėkla ir mus prikelianti galybė, kaip sako Viešpats: "Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną" (Jn 6, 54). Mirusio ir prisikėlusio Kristaus sakramentas - Eucharistija dabar tampa perėjimo iš mirties į gyvenimą, iš šio pasaulio pas Tėvą sakramentu.



 
pranciskonai.delegatura@gmail.com
Back to content | Back to main menu