šv. Kotryna Sienietė - strona lt

Go to content

Main menu:

šv. Kotryna Sienietė

AR ŽINOTE > Dangus
Teisi siela, kuri užbaigia gyvenimą meilėje, yra meilės susaistyta. Ji negali augti dorybėse, nes laikas jau praėjo, bet visuomet gali mylėti ta meile, su kuria pas Mane ateina ir tokiu saiku jai bus atlyginta. Ji visuomet Manęs trokšta ir visuomet Mane myli, ir jos troškimas niekuomet nebus bergždžias. Ji jaučia alkį ir yra pasotinama, o pasotinta vėl jaučia alkį; taip ji išvengia persisotinimo ir alkio kančios.
Mano išrinktieji džiaugiasi meilėje, amžinai Mane regėdami: jie dalyvauja gėryje, kurį turiu savyje ir kurį suteikiu kiekvienam pagal jo matą. Tuo matu yra meilės, su kuria jis pas Mane atėjo, laipsnis. Kadangi jie ištvėrė Mano ir artimo meilėje, ir yra sujungti meile - visuotine ar daline, kuri išplaukia iš tos pačios meilės - todėl džiaugiasi ir linksminasi, dalyvaudami tame gėryje, kurį visi bendrai turi, taip pat ir kitų laime, per meilę dalyvaudami kitų gėryje. Šventieji džiaugiasi ir linksminasi su angelais, tarp kurių jie yra patalpinti pagal laipsnį ir rūšį dorybių, kurias praktikavo žemėje, surišti tarpusavio meilės ryšiais. Ypatingai dalyvauja laimėje tų, kuriuos būdami žemėje mylėjo ypač jautriai ir švelniai. Per tą meilę augo malonėse ir dorybėse, ragindami vieni kitus garbinti ir šlovinti Mano Vardą.

Šios meilės neprarado amžinajame gyvenime, vis glaudžiau ir gausiau dalyvaudami vieni kitų meilėje, pagausindami visuotinį gėrį.
Nenorėčiau, kad galvotum, jog tuo ypatinguoju gėriu jie džiaugiasi vien tik savo tarpe. Taip nėra: jame dalyvauja visi laimingieji dangaus gyventojai, visi Mano mylimieji sūnūs ir visi angelai. Kai siela pasiekia amžinąjį gyvenimą, visi dalyvauja jos gėryje, taip kaip ir ji dalyvauja visų gėryje. Ne tam, kad jų ar jos taurė galėtų tapti didesnė ar turėtų būti pripildyta, nes jau yra pilna ir didesne tapti negali, bet visi jaučia džiaugsmą, apsvaigimą, susižavėjimą, linksmybę, visi atsigaivina, regėdami tokią sielą. Visi mato, kad dėka Mano gailestingumo ji buvo malonių pilnatvėje pakelta nuo žemės, džiaugiasi Manyje tos sielos gėriu, kurį gavo iš Mano gerumo.

Ir ši siela yra laiminga Manyje ir sielose, ir palaimintose dvasiose, matydama ir pažindama jose Mano meilės grožį ir saldybę. Visi jų troškimai šaukiasi Mano akivaizdoje viso pasaulio išgelbėjimo. Jų gyvenimas baigėsi artimo meilėje ir jie šios meilės neprarado. Su ja perėjo vartus, kuriais yra Mano Vienatinis Sūnus (J 10,7.9), apie tai vėliau tau papasakosiu: visi surišti ta meile, su kuria baigė gyvenimą ir išlieka joje amžinai.

Jie taip sutinka su Mano valia, kad gali norėti tik tai, ko Aš noriu: jų laisvoji valia yra taip meilės apgaubta, kad, laikui pasibaigus, apdovanotieji protu sutvėrimai, kurie miršta malonės stovyje, jau nebegali nusidėti. Jų valia taip stipriai sujungta su Mano valia, kad, kai tėvas ar motina mato sūnų pragare, arba kai sūnus mato tėvą ar motiną pragare, nesirūpina tuo, net yra patenkinti matydami, kad jie yra nubausti kaip Mano priešai. Niekas negali jų supriešinti su Manimi; visi jų troškimai yra išpildyti.

Palaimintieji trokšta matyti Mano šlovę jumyse, keliaujančiuose piligrimuose, kurie visuomet skubate prie mirties slenksčio. Trokšdami Mano garbės, jie trokšta jūsų išganymo, todėl visuomet meldžia Mane už jus. Pildau šį troškimą bent ten, kur jūs, tamsuoliai, nesipriešinate Mano gailestingumui.

Jie taip pat trokšta atgauti savo kūną. Nors šiuo metu jo neturi, bet dėl to nepergyvena: džiaugiasi iš anksto įsitikinę, kad jį kada nors atgaus. Tai, kad jo dabar neturi, jų neliūdina ir nesumažina jų laimingumo. Jie dėl to nekenčia. Negalvok, kad kūno laimingumas po prisikėlimo padaugins sielos laimingumą. Iš to sektų, kad, kol siela yra atskirta nuo kūno, turi netobulą laimingumą. Taip negali būti, nes jos tobulumui nieko netruksta. Ne kūnas padaro sielą laimingą, bet siela apdovanoja kūną laimingumu; tai ji praturtins kūną savo pilnatve, kai paskutiniąją teismo dieną apsivilks savo kūnu, kurį buvo palikus.

Taip, kaip nemirtinga siela yra įtvirtinta ir paremta Manyje, taip ir kūnas per tą susijungimą tampa nemirtingas; netekdamas savo sunkumo tampa subtilus ir lengvas. Todėl žinok, kad pašlovintas kūnas galėtų pereiti per sieną; nei ugnis, nei vanduo jam nepakenks; ir tai ne savo jėga, bet dėka jėgos, kylančios iš sielos. Tai Mano malonės dovana, suteikta iš Mano neišsakomos meilės, kuri liepė Man ją sutverti pagal savo paveikslą ir panašumą.
Intelekto akis negali pamatyti, nei ausis išgirsti, nei liežuvis išsakyti, nei širdis sumąstyti, koks didis yra išrinktųjų gėris (1 Kor 2, 9). Kaip didį pasitenkinimą jiems suteikia galimybė matyti Mane, kuris esu vien tik gėris. O, kaip didelį džiaugsmą jaus gavusieji pašlovintąjį kūną. Šis gėris jiems bus suteiktas tik paskutiniojo teismo metu, bet dabar jie dėl to nekenčia. Jiems nieko netruksta iki pilnutinės laimės, siela yra pripildyta pati savyje; kūnas dalyvaus toje laimėje taip, kaip tau pasakiau.

Ką gi tau galiu pasakyti apie gėrį, kurį patirs pašlovintieji kūnai pašlovintajame Mano Vienatinio Sūnaus žmoniškume, kuris užtikrina jiems prisikėlimą. Jie džiaugsis, nuolat regėdami Jo atviras žaizdas, kurios be perstojo šaukiasi Mano gailestingumo jums, nes esu aukščiausias ir amžinasis Tėvas. Visi džiaugsis savo panašumu su Juo. Akis bus panaši į Jo akį, ranka į Jo rankas, visas jų kūnas bus panašus į Mano mieliausiojo Sūnaus kūną. Būdami Manyje, jie bus ir Jame, kuris yra suvienytas su Manimi. Jų kūnų akys džiaugsis pašlovintajame Mano Vienatinio Sūnaus žmogiškume.

Kodėl gi? Nes jų gyvenimas baigėsi mano meilėje ir todėl jų meilė truks amžinai. Ne dėl to, kad galėtų dar nuveikti ką nors gero, bet atrasdami džiaugsmą tame, ką jau nuveikė. Tai reiškia, kad jie jau nebegali atlikti jokio pelningo darbo, už kurį galėtų laukti apdovanojimo. Nes tik šiame gyvenime galime laimėti nuopelnus arba nusidėti, pagal tai, kaip kam patinka veikti laisva valia.

Todėl atpirktieji laukia paskutiniojo teismo ne su baime, bet su džiaugsmu. Mano Sūnaus Veidas neatrodo jiems baisus ar nekenčiamas, nes jie mirė pilni meilės Man ir palankumo artimiesiems. Taigi matai, kad Jo Veidas nepasikeis pats savyje, kai Jis iškilmingai ateis teisti pasaulį, bet pasikeis tos dalies, kuri bus teisiama, atžvilgiu. Pasmerktiesiems Jis apsireikš pilnas neapykantos ir griežtumo, o išganytiems - pilnas meilės ir gailestingumo.

Papasakojau tau apie teisiųjų garbingumą, kad galėtum geriau suprasti pasmerktųjų vargą. Nes antrąja jų kančia yra teisiųjų laimės regėjimas. Šis vaizdas sustiprina jų bausmę, lygiai kaip ir pasmerktųjų bausmė sustiprina išganytųjų džiaugsmą dėl Mano gerumo. Nes šviesa dar labiau išryškina tamsą, o tamsa - šviesą. Todėl pasmerktiesiems laimingųjų vaizdas sukelia kančią; su siaubu jie laukia paskutiniojo teismo dienos, nes žino, kad tai dar labiau sustiprins jų kančias.  


 
pranciskonai.delegatura@gmail.com
Back to content | Back to main menu