TIKĖJIMAS KATALIKŲ BAŽNYČIOJE
Visiškai teisingai yra tvirtinama, kad Bažnyčia neleidžia savo vaikams abejoti jos mokymu.
Taip yra todėl, kad, norint būti kataliku, reikia tikėti, o tikėjimas nesiderina su abejojimu.
Negalima būti kataliku be paprasčiausio tikėjimo, kad tai, ką Bažnyčia skelbia Dievo vardu, yra Jo žodis, taigi tiesa. Žmogus turi tikrai tikėti, kad Bažnyčia yra Dievo skelbėja, turi būti įsitikinęs jos pasiuntinybe, taip kaip yra įsitikinęs apaštalų pasiuntinybe. Ar galima pasakyti, kad kas nors yra įsitikinęs Dievo apaštalų pasiuntinybe, jeigu jis tuoj pat prideda, kad galbūt ateityje ras priežasčių tuo suabejoti?...
Tikėjimą patvirtina žmogaus pasitikėjimas, kad dalykas, kuriuo tikima, iš tikrųjų yra tikras, o tai, kas yra tikra, niekada negali tapti melu ir apgaule. Jeigu tai tiesa, kad Dievas tapo žmogumi, ką galėtų reikšti mano numatymas, kad galbūt ateis laikas, kai nebetikėsiu, kad Dievas žmogumi tapo? Tai maždaug tas pats, jeigu numatyčiau, kad ateis laikas, kai nustosiu tikėti tiesa ...
Bažnyčia ateina pas mus kaip Dievo pasiuntinys, tad kaipgi tuomet Ji gali daryti prielaidą, kad ja suabejos žmogus, kuris tai jaučia, kuris ateina ir Jai žemai nusilenkia kaip pasiuntiniui ...
Akivaizdu, kad jokia kita religinė organizacija neturi teisės reikalauti tokio įtempto tikėjimo ir drausti tolimesnių tyrinėjimų, išskyrus Katalikų Bažnyčią, ir tai dėl paprastos priežasties, nes jokia kita organizacija nesiskelbia esanti naklaidinga, nekalbant jau apie galimybę įrodyti tokių pretenzijų teisėtą reiškimą. Šis trūkumas jas diskvalifikuoja - visas ir kiekvieną atskirai - ir pasmerkia sunaikinimui, besivaržant su Katalikų Bažnyčia. Jeigu tikėjimas Dievo žodžiu yra būtinas išganymui, tai Katalikų Bažnyčia yra vienintelė priemonė, padedanti tokio tikėjimo išsipildymui.