Valdorfo pedagogika, (antroposofinė pedagogika, Steinerio pedagogika) - alternatyviosios pedagogikos srovė, besiremianti antroposofine Rudolfo Stenerio ideologija. Pavadinimas kilęs iš kaimo Waldorf, kuriame 1915m. cigarečių fabriko ,,Waldorf-Astoria" savininkas, Emilis Holtas, nusprendė įsteigti mokyklą darbininkų vaikams. Mokyklos steigimu užsiėmė Rudolfas Steineris, rusų okultistės Helenos Blavatskajos teosofinės minties tęsėjas (antroposofiją jis sukūrė jos teosofijos pagrindu).
Pagal jį žmogus yra dvasinė būtybė, kuri savo egzistenciją pradėjo iš amžinosios substancijos ir dabartyje keliauja per reinkarnacijas, pasirinkdamas sau tėvus kaip pagalbininkus savo užduočių Žemėje realizavimui. Prieš žmogaus gimimą ,,aukštesnė būtis" sukuria jame žinojimo ir pažinimo gebėjimą, o teisingu tolimesniu jo vystymusi turi užsiimti būtent antroposofija.
Kadangi antroposofija ir New Age priklauso tai pačiai pasaulėžiūros srovei, tai Valdorfo pedagogika dažnai bendradarbiauja su edukacinėmis New Age programomis. Steinerio rekomenduojamos pedagoginės priemonės remiasi jo sukurta pasaulio vizija. Pagrindiniai antroposofijos šaltiniai - okultizmas ir ezoterika, taip pat gnosticizmas ir Rosenkranzo ideologija.
Todėl Liuciferis vertinamas teigiamai (panašiai kaip ir teosofijoje), minint jį kaip vieną iš dvasių. Steineris taip pat buvo reinkarnacijos šalininku; jis teigė, kad Jėzus pasaulyje jau buvo du kartus - Krišnos ir Zaratustros asmenyse. Pagal antroposofiją Kristus yra saulės dvasia, pabėgusi iš žemės nuo vandens stichijos į Saulę.
Pratęsiant New Age ideologiją, Jėzus statomas greta Buddos ir Hari Krišnos.
Valdorfo pedagogika dargi iškraipo pedagogikos meną: mokyklose nėra vertinimo, nėra vadovėlių. Jaunesniųjų klasių moksleiviams parenkami skaitiniai turi ryškų diegiamos pasaulėžiūros pobūdį; vaikai yra raginami garbinti Motiną Žemę ar Dievą Saulę.
Pagal Steinerio nurodymus žmonės vaizduojami turintys daugiau žmogiškos asmenybės narių, negu apie tai kalba medicinos mokslas: kūnas eterinis, kūnas astralinis, jausmų, minčių ir sąmonės sferos. Tai yra požiūris, būdingas okultinėms, maginėms ir transo praktikoms, ypač ten, kur atsiveriama kitokioms sąmonės būsenoms: kelionės už kūno ribų ir pan. Remiantis nuostata, kad kas 7 metus žmogus išgyvena eilinę vystymosi fazę, mokymo sistema yra keičiama kartu su vystymosi ciklo pasikeitimais.
Šiuo atveju Valdorfo pedagogika prieštarauja vystymosi psichologijos pagrindams, kur vystymasis nėra sąlygojamas metų skaičiumi, bet individualiu psichofiziologiniu organizmo augimu arba patirtomis vystymosi krizėmis (Eriksonas).
Valdorfo mokyklos dvasinė grėsmė
Valdorfo pedagoginėje sistemoje mokytojas tampa mokiniams ,,savotišku guru", pavaduojančiu Jėzų Kristų. Kadangi Valdorfo pedagogikos pagrindo esmę sudaro antroposofija, tai jos neįmanoma suderinti su krikščionybe. Tai patvirtina Popiežius Benediktas XV 1919m. birželio 18d. Šventojo Sosto dekretu, kuriame uždraudė katalikams priklausyti antroposofinėms draugijoms. Egzorcistų patirtis pažymi vaikų dvasinio pavergimo ar apsėdimo atvejus, kai buvo naudojama Valdorfo mokyklų edukacija.
Euritmija
Čia turime reikalą su aiškia dvasine iniciacija, panaudojant šokį. Žmogaus uždavinys - visą save pajungti jam nežinomai ritualinei praktikai, turinčiai gilų dvasinį pagrindą. Susitikimų metu vedantieji prašo į juos atsiverti. Pagal juos, euritmija - tai miegančių žmoguje jėgų, surištų su kosminėmis jėgomis, atvėrimas.
Euritmijos mokykloje su kiekvienu sekančiu žingsniu vedama į eilinį atskleidimo laipsnį. Jos programa nėra vieša (kaip ir Valdorfo mokyklose). Po dviejų mokymosi metų mokinys gauna uždavinį euritmizuoti eilėraštį ir muziką. Šis uždavinys savo esmėje turi iniciacinį pobūdį ir atveria žmogų dvasinio pasaulio veikimui.
Euritmija kelia grėsmę krikščioniškąjam dvasingumui ir yra iniciacinė technika. Meno pagalba bandoma paslėpti tikrą esmę to, kas iš tikrųjų vyksta susitikimų metu. Tai būdas atsiverti veikimui kitokio dvasingumo, priešingo krikščioniškąjam dvasingumui, kuriame Jėzus yra Viešpats, o ne kažkokios neapibrėžtos kosminės jėgos ir energijos. Euritmijos praktika - tai žingsnis link antroposofijos ir gnozės pasaulio, kuris turi bendrą pagrindą su New Age judėjimo ideologija.