Dievo Motinos Nekaltai Prasidėjusios figūra vadinama taip pat ir "Baltąja Mergele" arba Besilaukiančia Dievo Motina. Tai nežinomo skulptoriaus darbas.
Egzistuoja dvi versijos aiškinančios jos kilmę.
Pirmoji byloja, kad figūros fundatoriumi buvo Lietuvos Didysis Hetmonas-Mykolas Pacas, kuris 1676 m. paliepė skulptoriams italams (Petrui Peretti ir Jonui Gaili), vykdžiusiems tuo metu Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje (Antakalnyje) darbus, padaryti Dievo Motinos statulėlę.
Antroji teigia, kad Dievo Motinos figūra, tai vietinio iš Vilniaus Jėzuitų mokyklos, skulptoriaus kūrinys. Skulptoriumi galėjo būti menininkas, dirbęs netoliese esančioje Šv. Kotrynos bažnyčioje. Darbai vyko joje 1741-1773 m. Tai sutampa su laikotarpiu, kai buvo rekonstruojomas Tėvų Pranciškonų Vienuolynas. Dievo Motinos statulėlės pastatymą vienuolyno priemenėje ordino
kronikos datuoja 1750 m.
Tolesnes žinias apie "Baltosios Mergelės" figūrą sutinkame ordino likvidavimo kronikose.
Vienuolyno patalpose įsikūrė valdžios institucijos ir Nekaltai Prasidėjusios Dievo Motinos figūrai neliko čia vietos.
1890 m. Vilniaus miesto generalgubernatorius Kochanov įsakė figūrą sunaikinti. Įsakymo vykdytoju buvo Feliksas Pietraškievič (Petraškevičius), jis nusprendė nenaikinti Dievo Motinos atvaizdo. Nišą, kurioje buvo statulėlė, užkalė lentomis ir užtinkavo.
Po daugelio metų sienos ėmė trūkinėti, tinkas nubirėjo, o per kiaurymes buvo galima įžiūrėti "Baltosios Mergelės" veidą. Kažkas lentoje išpjovė mažą langelį ir pakabino viršuje lemputę. Vėl ėmė rinktis tikintieji.
1905 m. caro valdžia leidžia naują įstatymą, kuris leido bent kiek pajusti religijos išpažinimo
laisvę. Pasinaudodamas naudinga proga, Vilniaus miesto magistrato darbuotojas Liudvikas
Ostreyko vienuolyno priemenėj įrengė koplyčią ir pasirūpino figūros atnaujinimu.
1906 m. spalio 8d. koplyčią iškilmingai pašventino Vilniaus vyskupas Edvardas Roppas.
Iškilmėse dalyvavo miesto valdžia, dvasianinkai, o taip pat ir keliatūkstantinė tikinčiųjų minia.
1919 m. lapkritį tėvai pranciškonai grįžta į Vilnių ir, apsigyvenę netoli savo vienuolyno, aukojo šv. Mišias Nekaltai Prasidėjusios Šv. Mergelės Marijos koplyčioje, taip pat stengėsi susigrąžinti bažnyčią.
1934 m. bažnyčia grąžinama broliams pranciškonams. Kadangi koplyčia buvo vienuolyne, kur netoliese buvo įsteigtas lombardas, o šalia esančiame parke sklido triukšmingi pokalbiai. Tai trukdė tikintiesiems susikaupti maldoje. Tada buvo nuspręsta figūrą nunešti į bažnyčią ir patalpinti Šv. Lauryno koplyčioje. Tai įvyko 1935m. balandžio 29d.
Po bažnyčios uždarymo ir jos perdavimo valstybės archyvui (1949m.) žinių apie Dievo Motinos figūrą nebuvo. Tik po 1992m., kai archyvas paliko bažnyčios patalpas, vėl buvo ati-dengta Nekaltai Prasidėjusios Švenčiausios Mergelės Marijos figūra.