Be laikotarpių, turinčių savitą charakterį, liturginuose metuose dar lieka 33 arba34 savaitės. Tuo laikotarpiu , ypač sekmadieniais, pilnai minima Kristaus misterija.
Tai laikas, kada per Žodžio Liturgiją giliau pažįstame Jėzaus gyvenimą ir Jo veiklą.
Šio laikotarpio liturgijoje minime tiek daug šventųjų, turime švenčių ir iškilmių.
Eilinis laikas susideda iš dviejų dalių: pirma dalis prasideda pirmadienį po Viešpaties Krikšto šventės ir tęsiasi iki antradienio prieš Pelenų Trečiadienį (apima apie 4 -6 savaites). Pakartotinai eilinis laikas prasidada pirmadienį po Šventosios Dvasios Atsiuntimo ir baigiasi prieš pirmojo Advento sekmadienio Liturginių valandų I -ją Vakarinę. Paskutinis liturginių metų sekmadienis - Jėzaus Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmė.
Eilinis laikas savotiškai atskiria du svarbiausius Bažnyčios minėjimus: KRISTAUS GIMIMĄ -KALĖDAS ir VELYKAS. Todėl šis laikas, taip pat savo ilgumu, moko mus tam tikro svarbių iškilmių ilgesio. Eilinis laikas - tai gražus laikas, kurį galima ir verta pašvęsti ilgesnei maldai, kontempliacijai ar Švento Rašto skaitymui; ne tik bažnyčios mūruose, bet ir gamtoje, per atostogas, rekolekcijas. Eilinis metų laikas tai savotiška ,,savarankiškų religinių praktikų mokykla". Atostoginių išvykų metu, būdami tarp kitų žmonių ir kitoje aplinkoje, mes galime patikrinti savo drąsą išpažįstant tikėjimą.