1858 metais minoritų bažnyčioje Vilniuje pirmą kartą Vilniaus diecezijoje vyko Gegužinės pamaldos. Jos buvo pradėtos Mišparais paskutinę balandžio dieną. Po jų laudžiai buvo skaitytas skaitinys apie Marijos gyvenimą, paskui Celebransas prieš išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą giedojo ,,Loreto litaniją" ir ,,Tavo apgynimo", po to laimino ir intonuojant ,,Sveika Marija" procesijoje išeidavo iš bažnyčios link Nekaltojo Mergelės Marijos Prasidėjimo skulptūros, kuri stovėjo bažnyčios nišoje.
Ten sukalbėdavo Litanijas apie Nekaltąjį Prasidėjimą ir giedodavo giesmes Marijos garbei. Per kitas gegužės dienas rytais giedodavo Votyvą prie Nekaltojo Prasidėjimo altoriaus, po jos kalbėdavo Litanijas ir giedodavo ,,Witaj Pani'' (,,Būk pasveikinta, Ponia"). Vakare prieš prasidedant Gegužinėms pamaldoms papildomai giesmininkės giedodavo Rožinį. Tokią informaciją teikia ,,Inwentarz kościoła i klasztoru XX. Franciszkanow Wileńskich, do 1-ej klassy zaliczonych, z rozporządzenia w.i.x. wizytatora Łunkiewicza po szczegule spisany i sporządzony w r. 1859 Listopada 17 dnia".
Nekaltojo Mergelės Marijos Prasidėjimo skulptūrą už tikinčiųjų paaukotus pinigus 1858 m. sukūrė vilnietis skulptorius Józef Grudziński. Ji buvo pastatyta bažnyčios išorėje, specialiai įrengtoje nišoje bažnyčios kampe, atsuktame į Trakų gatvę, ruošiantis pirmosioms Vilniuje Gegužinėms pamaldoms. Pamaldas išsamiai aprašė laikraštis ,,Kuryer Wileński" (1858, Nr. 44, p. 397-398). [tekstas originalo kalba patalpintas tinklalapio lenkų k. versijoje]
1864 m. uždarius bažnyčią skulptūrą pernešė į Vilniaus Katedrą ir ten patalpino Nekalto Prasidėjimo koplyčioje (buvusioje Karališkoje) [ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS/21 2001, p. 105-111].
2016 metų pradžioje Vilniaus Katedra perdavė figūrą pranciškonų bažnyčiai.