Šventoji Jadvyga ir Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė
Krėvos sutartimi nulemtos Jadvygos Karaliaus jungtuvės su Jogaila atvėrė kelią Lietuvos krikštui bei Lietuvos ir Lenkijos personalinei unijai, susiejo Lietuvą ir Lenkiją dinastiniais ryšiais, sąlygojo Lietuvos įsitraukimą į to meto Europos politinę, konfesinę ir kultūrinę erdvę.
Karalienė Jadvyga Lietuvoje niekada nebuvo, tačiau visa esybe rėmė Lietuvos krikštą.
Ji padėjo Jogailos rūpesčiu statomą pirmąją Vilniaus katedrą ir kitas bažnyčias aprūpinti liturginiais drabužiais bei indais, knygomis, kitais reikmenimis.
Prie Prahos universiteto ji įsteigė Lietuvių kolegiją, kartu su Jogaila atkūrė Krokuvos universitetą, kuriame galėjo studijuoti ir lietuviai.
Aplink save Karalienė Jadvyga subūrė intelektualų būrį. Pirmasis Vilniaus vyskupai buvo iš jos aplinkos.
Lietuvos krikšto reikalas buvo patikėtas Sereto vyskupui pranciškonui Andriejui. Jaunas įstojęs į pranciškonų ordiną, jis buvo kilęs iš Mažosios Lenkijos. 1354 metais jis buvo įžymiu pamokslininku Mazovijoje.
Be to, jis buvo vengrų karalienės Elžbietos nuodėmklausys. 1370 metais jam buvo patikėta Moldavijos Sereto vyskupija. 1371 metais kovo 9 Krokuvoje jis buvo įšventintas vyskupu. Tačiau dažniausiai jis gyveno Lenkijoje, nes 1377-1383 metais jis dirbo Gniezno diecezijos vyskupo ordinaro padėjėju.
1386 metais jis dalyvavo krikštijant Jogailą, po metų išvyko į Lietuvą, kur jam dalyvaujant vasario 22 Vilniuje buvo krikštijami Lietuvos kunigaikščiai ir bajorai, nuo 1387 metų pavasario jis dalyvavo krikštijant lietuvių liaudį. 1388 metų vasarą Poznanės vyskupas Dobrogostas jį paskyrė į naująją Vilniaus Katedrą, pastatytą1387 metais.
Per 10 savo tarnystės metų vyskupas Andriejus sukūrė Vilniaus diecezijos, tuo pačiu ir Lietuvos bažnyčios, pamatus.
Šv. Jadvyga vadinta Lietuvos apaštale.