Kalėdos - strona lt
Main menu:
Kalėdos
Liturginiai metai > Kalėdos
Šv. Kalėdos - tai svarbiausia po šv. Velykų metų šventė. Krikščionys pradėjo švęsti Kalėdas jau nuo IV-o amžiaus. Tuo metu, paliepus imperatorienei Elenai, Betliejuje, toje vietoje, kur gimė Jėzus, buvo pastatyta Viešpaties Gimimo Bazilika. Su laiku atsirado paprotys statyti prakartėlę, siekiant įamžinti faktą, kad Jėzus gimė prakartėlėje. Atsirado mišios, vadinamos piemenėlių, kad įamžinti naktinį piemenėlių apsilankymą ir daugelį kitų šventinių papročių.
Piemenėlių mišios yra laikomos Kalėdų vidurnaktį. Dalyvavimas šioje ypatingoje Eucharistijoje su visa šeima yra svarbiausias Jėzaus atėjimo į šį pasaulį šventimo elementas.
Piemenėlių mišios - tai Kalėdų vidurnakčio mišios, kuriomis prasideda liturginių apeigų, surištų su Dievo Sūnaus įsikūnijimo ir atėjimo į šį pasaulį paslaptimi, aštuondienis.
Eglutė - tai vienas iš papročių, kuris labiausiai siejasi su šv. Kalėdomis. Šis paprotys atsirado vokiečių, tiroliečių, austrų miestiečių šeimose ir iš ten, ypač XIX-me amžiuje, paplito kituose Europos kraštuose.
Kūčios (vigilija) - tai diena prieš šv.Kalėdas. Žodis vigilija yra kilęs iš lotyniško ,,vigilare", kas reiškia: budėti, būti budriam. Bažnyčioje nuo senovės buvo švenčiamos Kūčios, taigi buvo budima, kad vidurnaktį tinkamai sutikti ateinančią šventę. Per Kūčias susiburiame artimųjų draugijoje, kad laukti Jėzaus atėjimo. Lenkijoje pagal tradiciją Kūčių vakarienė pradedama, kai sužiba danguje pirmoji žvaigždutė, kuri yra Betliejaus Žvaigždės simbolis.
Kalėdaitis. Pagal tradiciją Kūčių vakarienė pradedama dalinantis baltu kalėdaičiu - tai plonas neraugintos duonos paplotėlis. Perlaužtas kalėdaitis - tai gražus ženklas, išreiškiantis susirinkusiųjų Kūčių dalyvių meilę ir vienybę su Bažnyčios bendruomene. Jis taip pat reiškia pasišventimą ir tarnavimą artimiesiems, jungia net labiausiai tarpusavy susipykusius.
Dalinantis kalėdaičiu pasikeičiame nuoširdžiais sveikinimais. Pats kalėdaitis mums primena apie duoną - Dievo dovaną. Tegul šios duonos niekados nepritrūksta mums ir mūsų artimiesiems.
Prakartėlė. Betliejaus ola, Kristaus gimimo vieta, kartu su ten esančia prakartėle, nuo pat pradžių buvo ypatingai krikščionių gerbiama.
Dėka ganytojiškosios šv.Pranciškaus intuicijos (XIIIa.) parapijinėse bažnyčiose išplito paprotys statyti prakartėles, ,,atvaizduojančias" Betliejaus prakartėlę. Šv.Bonaventuras (miręs 1274m.), pranciškonų ordino paliepimu sudarydamas oficialų šv.Pranciškaus gyvenimo aprašymą (taip vad. ,,Legenda maior") pažymi, kad ordino įkurėjas 1223m. prie Greccio miesto bažnyčios pastatė erdvią prakartėlę, kurioje atsirado vietos net asilui ir jaučiui.
Kalėdinės giesmės. Šiandien ,,kalėdinių giesmių" pavadinimas siejasi su giesmėmis šv.Kalėdų tema ir ganytojiškais apsilankymais. Kalėdinių giesmių tematika surišta su Kristaus Gimimo, ypač Kalėdų nakties įvykiais, piemenėlių nusilenkimu, olos ir prakartėlės, kurioje atėjo į pasaulį Išganytojas, nuotaika. Palaipsniui kalėdinės giesmės pradėjo pasakoti apie kitus įvykius, surištus su Kristaus vaikyste.