Tikriausiai daugumai iš mūsų tai buvo pirmasis šventasis, apie kurį sužinojome iš mūsų senelių ar tėvų pasakojimų. Jau ankstyvoje vaikystėje apie jį girdėjome - juk jis atnešdavo mums dovanas! Bet iš tikrųjų iš vaikystės žinome tik legendas apie jį. O šiandien ar žinome, kas buvo iš tikrųjų šv. Mikalojus ?
270m. Licijoje, Patros apylinkėje ( Graikija ), gyveno turtinga sutuoktinių pora, kuri labai kentėjo, nes neturėjo vaikų. Abu sutuoktiniai meldė Dievą šios malonės ir buvo išklausyti. Mikalojus tapo dideliu geradariu ir gilaus tikėjimo žmogumi, uoliai atliekantis savo pareigas Dievui. Dar būdamas jaunas, išsiskirdavo ne tik dievobaimingumu, bet ir jautrumu artimo vargui. Po savo tėvų mirties noriai dalinosi su stokojančiais savo dideliu turtu. Pvz. padėjo ištekėti trims neturtingo bajoro dukroms, slapta davęs joms pinigų.
Būdamas jautrus žmonių vargui, jis noriai dalinosi turtais su stokojančiais, už savo dosnumą nelaukdamas padėkos. Stengėsi, kad jo gailestingumo darbai liktų paslaptyje. Dažnai slapta neturtingiems tėvams pamesdavo dovanų ir džiaugėsi žiūrėdamas, kaip džiaugiasi apdovanotieji. Norėdamas dar labiau priartėti prie Dievo, Mikalojus nusprendė, kad jam bus geriausia tarnauti už vienuolyno sienų. Grįždamas iš kelionės į Šventąją Žemę, jis prisijungė prie Patraso vietovės vienuolių, tačiau netrukus vidinis balsas paragino jį grįžti į pasaulį. Jis paliko vienuolyną ir nukeliavo į didelį Myros miestą.
Kaip tik tuo metu Myros gyventojai gedėjo po vyskupo mirties. Sunku buvo išrinkti tinkamą įpėdinį. Vienam iš besitariančių bažnyčios hierarchų sapne Dievas paliepė išrinkti vyskupu žmogų, kuris ryte pirmas ateis į bažnyčią. Tuo žmogumi buvo niekam nežinomas Mikalojus. Kai kurie buvo nustebę, bet pagerbė Dievo valią. Pats Mikalojus, kai jam buvo viskas pasakyta, gynėsi ir nenorėjo priimti tokio aukšto posto, jis jautėsi nepajėgus atlikti vyskupo pareigas. Po ilgų įkalbinėjimų visgi sutiko, pripažindamas, kad tai vyksta iš Dievo valios.
Vyskupo tarnystę Mikalojus vykdė pasiaukojančiai ir su dideliu atsidavimu. Dievo žodį nešė ne tik krikščionių bendrijos nariams, bet stengėsi jį skleisti ir tarp pagonių. Kaip tik tuo metu prasidėjo krirščionių persekiojimas. Kelis metus praleidęs kalėjime, Mikalojus išėjo į laisvę. Mirė, sulaukęs 70 metų. Tiksliai nežinome, kada jis mirė: tarp 345 ir 352 metų. Tradicija tiksliai išsaugojo tik jo mirties dieną ir mėnesį - grudžio 6 d. Pasakojama, kad jam mirštant, pasirodė giedantys angelai. Mikalojus buvo iškilmingai palaidotas Myroje.
Iki šių dienų Rytų ir Vakarų Bažnyčiose šv. Mikalojus laikomas didžiu užtarėju - dėl to tiek daug jo atvaizdų tiek stačiatikių cerkvėse, tiek ir vakarų šventovėse. Šv. Mikalojus yra Rusijos globėjas. Jo atvaizdas buvo paplitęs beveik visoje Rusijos Imperijos teritorijoje.
Ikonografijoje šv. Mikalojus vaizduojamas su lotynų arba graikų apeigų vyskupo rūbais. Jo atributai: angelas, angelas su mitra, duona, trys vaikai arba jaunuoliai, trys obuoliai, trys auksiniai rutuliai ant knygos arba rankoje ( kraitis, kurį pagal legendą padovanojo neturtingoms merginoms ), pastoralas, knyga, inkaras, kapšelis su pinigais, trys kapšeliai, laivas, maišas dovanų.