Krikšto sakramentas - strona lt

Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus. Krikštu mes esame išlaisvinami iš nuodėmės ir atgimstame kaip Dievo vaikai; tapę Kristaus nariais, įsijungiame į Bažnyčią kaip jos pasiuntinybės dalyviai

Krikšto pavadinimas yra kilęs iš esminės jo atlikimo apeigos: krikštyti (graikiškai baptizein) reiškia "panardinti", "panerti"; "panardinimas" į vandenį simbolizuoja katechumeno palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios jis prisikelia drauge su Kristumi6 kaip "naujas kūrinys" .

Šis sakramentas dar yra vadinamas "Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu" (Tit 3, 5), nes jis ženklina ir įvykdo tą gimimą iš vandens ir Dvasios, be kurio niekas "neįeis į Dievo karalystę" (Jn 3, 5).

"Tas nuplovimas vadinamas apšvietimu, nes tie, kurie gauna šį (katechetinį) pamokymą, esti dvasioje apšviesti."7 Per Krikštą priėmę [Amžinąjį] Žodį - tikrąją šviesą, "kuri apšviečia kiekvieną žmogų" (Jn 1, 9), pakrikštytieji, tapę "apšviesti"8, yra "šviesos vaikai"9 ir pati "šviesa" (Ef 5, 8)

Visi Senosios Sandoros pirmavaizdžiai išsipildė Jėzuje Kristuje. Jis pradėjo savo viešąjį gyvenimą šv. Jono Krikštytojo pakrikštytas Jordane,16 o prisikėlęs pavedė tai daryti apaštalams: "Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs" (Mt 28, 19-20).

Kraujas ir vanduo, ištekėję iš perverto nukryžiuotojo Jėzaus šono,22 yra naujojo gyvenimo sakramentų, Krikšto ir Eucharistijos, įvaizdžiai:23 nuo tada jau galima gimti "iš vandens ir Dvasios", kad įeitum į Dievo karalystę (Jn 3, 5).

Norint tapti krikščioniu, jau nuo apaštalų laikų reikėjo pereiti keletą įvadinių tarpsnių. Tai padaryti galima greitai arba palengva. Tačiau visada turi išlikti esminiai elementai: žodžio skelbimas, atsivertimo lydimas Evangelijos priėmimas, tikėjimo išpažinimas, krikštas, Šventosios Dvasios suteikimas, vienijimasis Eucharistijoje.

Kadangi Krikštas reiškia išvadavimą iš nuodėmės ir jos kurstytojo velnio, prie krikštijamojo kalbamas vienas arba keli egzorcizmai. Krikštijamasis patepamas katechumenų aliejumi arba, krikštytojui uždėjus ant jo ranką, įsakmiai atsižada šėtono. Taip parengtas, jis gali išpažinti Bažnyčios tikėjimą, kuriam bus "pavestas" Krikštu.

Kūdikiams, gimusiems su žmogiška, puolusia ir gimtosios nuodėmės suteršta prigimtimi, taip pat reikalingas atgimimas per Krikštą,43 kad būtų išgelbėti iš tamsybių valdžios ir perkelti į Dievo vaikų laisvę,44 į kurią yra pašaukti visi žmonės. Kūdikių Krikštas labai aiškiai parodo, kad išganymo malonė yra teikiama visiškai dovanai. Bažnyčia ir tėvai sutrukdytų kūdikiui gauti neįkainojamą malonę tapti Dievo vaiku, jei jo gimusio netrukus nepakrikštydintų.

Kad Krikšto malonė galėtų išsiskleisti, svarbi yra tėvų pagalba. Toks pat ir krikštatėvio bei krikštamotės vaidmuo. Jie turi būti tvirtai tikintys, pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam - kūdikiui ar suaugusiam - padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

Pats Viešpats tvirtina, kad Krikštas yra būtinas išganymui.56 Todėl Jis paliepė savo mokiniams skelbti Evangeliją ir krikštyti visų tautų žmones.57Krikštas yra būtinas išganymui tų žmonių, kuriems buvo skelbiama Evangelija ir kurie galėjo to sakramento prašyti.58 Bažnyčia nežino kito būdo amžinajai laimei pasiekti kaip tik Krikštą; dėl to ji stengiasi būti ištikima Viešpaties priesakui ir pasirūpinti, kad atgimtų "iš vandens ir Dvasios" visi, kurie tik gali būti pakrikštyti. Dievas išganymą susiejo su Krikšto sakramentu, bet Jis pats nėra savo sakramentų surištas.

 Bažnyčia visada buvo tvirtai įsitikinusi, kad žmonės, kurie miršta dėl tikėjimo dar negavę krikšto, jau yra pakrikštyti savo mirtimi už Kristų ir su Kristumi. Tas kraujo krikštas, kaip ir troškimo krikštas, nebūdami sakramentai, duoda Krikšto vaisių.

Katechumenams, mirštantiems iki krikšto, jų aiškus troškimas jį gauti, sujungtas su gailesčiu už nuodėmes ir su meile, užtikrina išganymą, kurio jie negalėjo gauti sakramentu.

 "Kadangi Kristus numirė už visus ir galutinis žmogaus pašaukimas iš tikrųjų tėra vienas, būtent dieviškas, tai turime pripažinti, jog Šventoji Dvasia suteikia visiems žmonėms galimybę vien Dievui žinomu būdu įsijungti į šią velykinę paslaptį."59 Kiekvienas žmogus, kuris, nepažindamas Kristaus Evangelijos ir Jo Bažnyčios, ieško tiesos ir klauso Dievo valios tiek, kiek ją suvokia, gali būti išgelbėtas. Galima manyti, kad tokie žmonės aiškiai trokštų Krikšto, jei tik žinotų, kad jis yra būtinas.

 Be krikšto mirusius kūdikius Bažnyčia gali tik pavesti Dievo gailestingumui; tai ji ir daro per jų laidojimo apeigas. Didis gailestingumas Dievo, "kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti" (1 Tim 2, 4), ir švelni Jėzaus meilė vaikams, skatinusi Jį sakyti: "Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite" (Mk 10, 14), suteikia mums vilties, kad yra išganymo kelias ir be krikšto mirusiems kūdikiams. Juo labiau Bažnyčia įsakmiai ragina netrukdyti vaikeliams gauti šventojo Krikšto dovaną ir nueiti pas Kristų.

"Kadangi Kristus numirė už visus ir galutinis žmogaus pašaukimas iš tikrųjų tėra vienas, būtent dieviškas, tai turime pripažinti, jog Šventoji Dvasia suteikia visiems žmonėms galimybę vien Dievui žinomu būdu įsijungti į šią velykinę paslaptį."59 Kiekvienas žmogus, kuris, nepažindamas Kristaus Evangelijos ir Jo Bažnyčios, ieško tiesos ir klauso Dievo valios tiek, kiek ją suvokia, gali būti išgelbėtas. Galima manyti, kad tokie žmonės aiškiai trokštų Krikšto, jei tik žinotų, kad jis yra būtinas.

Krikštu atleidžiamos visos nuodėmės - ir gimtoji, ir visos asmeninės, taip pat bausmės už nuodėmes.61 Nebelieka nieko, kas atgimdytiesiems sutrukdytų įeiti į Dievo karalystę, - nei Adomo nuodėmė, nei asmeninė nuodėmė, nei nuodėmės pasekmės, kurių skaudžiausia yra atskyrimas nuo Dievo.

Krikštu įjungtas į Kristų, pakrikštytasis supanašinamas su Kristumi.80Krikštas įspaudžia krikščioniui dvasinę neišdildomą jo priklausomybės Kristui žymę (charakterį). Tos žymės nepanaikina jokia nuodėmė, net jeigu ji sutrukdo gauti Krikšto teikiamų išganymo vaisių.81 Vieną kartą visam laikui suteiktas krikštas negali būti kartojamas.

Krikštu įjungti į Bažnyčią, tikintieji esti paženklinti sakramentine žyme, kuri pašventina juos krikščioniškai garbinti Dievą.82 Krikšto antspaudas krikščionis įpareigoja ir padaro tinkamus tarnauti Dievui, gyvai dalyvaujant šventojoje Bažnyčios liturgijoje, ir vykdyti pakrikštytųjų kunigystę, liudijant šventą gyvenimą ir veiklią meilę.